9.1 C
Telšiai
Pirmadienis, 26 rugsėjo, 2022
HomePublikacijosBaltarusijos parlamentaras: „Mes norime stiprios, suverenios, nepriklausomos Lietuvos“

Baltarusijos parlamentaras: „Mes norime stiprios, suverenios, nepriklausomos Lietuvos“

Date:

Tai, kas aktualu

Lemtinga diena ir karas prieš istoriją

Birželio 22-oji - diena, kai 1941-aisiais metais nacistinė Vokietija...

Lietuvos režimas irgi atsakingas už Ukrainos tragediją

Rusijos karinė operacija Ukrainoje yra tiesioginė Maidano perversmo pasekmė....

Русский перевод книги Альгирдаса Палецкиса

В России вышел русский перевод с литовского книги Альгирдаса...

Slapti „šnipų“ teismai, Berlynas susitars su Rytais, liūdnos Maidano metinės (video)

https://youtu.be/ILH7UtXP3uA Visuomeninio judėjimo „Teisingumo Aušra“ atstovai aptaria savaitės įvykius

Teisingumo Aušros turas po Lietuvą

2022 03 03 Dalyvauja: A. Paleckis, E. Švenčionienė, K. Juraitis https://youtu.be/3vq-Fhs7QZM
spot_imgspot_img

Šių metų sausio 17-20 d. vykusios Geros kaimynystės forumo atstovų kelionės į Minską metu, su lietuvių delegacija pasikalbėti susitiko Baltarusijos Liberaldemokratų partijos pirmininkas, parlamentaras, parlamentinės Tarptautinių santykių komisijos pirmininko pavaduotojas Olegas Sergejevičius Gaidukevičius (g. 1977).

Apie valandą trukusiame pokalbyje paliesta daug skirtingų temų: ir Baltarusijai įvestos sankcijos bei jų ekonominės pasekmės, ir Baltarusijos politinės sistemos, ir baltarusiškosios opozicijos veikla bei S. Tichanovskajai Lietuvos teikiamas išlaikymas, ir pačio Gaidukevičiaus biografija ir pažiūros.

Tačiau per jas visas raudona gija ėjo pagrindinis motyvas: kad Baltarusija, nežiūrint mūsų valdančiųjų išsišokimų, yra suinteresuota dialogu su Lietuva; pageidautinai – ne pagal Briuselio ir Vašingtono dūdą šokančia, bet su stipria, savarankiška valstybe…

* * *

Lietuvos interesas – geri santykiai su Baltarusija“

Anot Gaidukevičiaus, kaimynų nepasirinksime ir, atitinkamai, geriausia, kad kaimynystė teiktų abipusę naudą. Šiuo atveju, Lietuva ir lietuvių tauta natūraliai suinteresuota gerais santykiais su Baltarusija. Ypač ekonominiais, atsižvelgiant tiek į per regioną vykstantį tranzitą, tiek į palyginti neseniai pradėjusią veikti Astravo AE.

Bet Lietuvos vyriausybė šneka apie taip vadinamą „vertybinę politiką“ ir apie tautą negalvoja. Mat, jeigu galvotų, – „tai galvotų kaip Lietuvoje atpiginti komunalinius mokesčius. O, kad atpigintų, seniai būtų susitarę ir pas mus pirkę elektros energiją“, – įsitikinęs O. Gaidukevičius.

Pati Lietuva, be to, 10 metų po Ignalinos AE uždarymo svajojo pasistatyti naują atominę elektrinę. Tačiau nieko nepastatė. Baltarusija, tuo tarpu, pasistatė. Ir siūlo tiek lietuviams, tiek kitiems kaimynams prisidėti prie josios eksploatavimo. Latviai sutiko, lietuviai – atsisakė…

Beje. Atominę elektrinę dabar statosi ir Lenkija. Bet „kažkodėl“ šitai Lietuvos šeimininkams neužkliūna (skirtingai nei Astravas) – nors, žiūrint teoriškai, nelaimingas atsitikimas paveiktų nebe vien tiktai Rytų Europą, o ir Vokietiją – bene pagrindinę ES valstybę-žaidėją.

Tiesa, Baltarusijos atžvilgiu sankcijos įvestos visos ES mastu. Tačiau ES – ne visas pasaulis. Yra Rusija, yra Artimieji Rytai, yra netgi JAV – pažymi Gaidukevičius… Antai, kokios bebūtų Vakarų sankcijos Rusijai, per visą tą laiką nei viena amerikiečių ar vokiečių gamykla iš Rusijos nepasitraukė. Verslas vyksta. Tad išeina, kad jie likusius europiečius mulkina…

O, kai dėl Lietuvos ir Klaipėdos uosto klausimo, tai jau dabar Kaliningrado srities teritorijoje statomas alternatyvus uostas, kuris 2-3 metų bėgyje turėsiąs būti paruoštas. Tuomet baltarusiams Klaipėdos nebereikės.

Na, o kuo daugiau Baltarusija bus spaudžiama sankcijomis, tuo labiau ji vystysis savarankiškai. Tas pats, tiktai didesniu mastu, ir su Rusija. Lietuva, tuo tarpu, iš šito tiktai pralošia: „Lietuvos valdžia pati save muša“, – įsitikinęs Gaidukevičius.

Prezidentai ir vyriausybės ateina ir išeina, o tautos lieka“

Tuo pačiu, Gaidukevičius pabrėžia taikingą Baltarusijos nusistatymą kaimynų atžvilgiu: iš tiesų, problema ne tautoje, o valdžioje. „Prezidentai ir Vyriausybės ateina ir išeina, o tautos lieka“, – teigia politikas. Šiuo požiūriu, Vakarai ir Lietuva bergždžiai reikalaują Lukašenkos pasitraukimo: pastarasis pasitrauks tada, kai jisai pats ir baltarusių tauta nuspręs. Ne anksčiau ir ne vėliau.

Tačiau iš „Batkos“ estafetę perims kiti. Dar griežtesni ir ryžtingesni Vakarų atžvilgiu, negu jisai. Na, o Lietuvos kišimasis į Baltarusijos rinkimus ir apskritai vidaus reikalus trokštamo rezultato neduos. Per 100 tūkst. eurų į metus Lietuvos mokesčių mokėtojams kaštuojantis S. Tichanovskajos išlaikymas – taipogi bergždžias, kaip mėginimai nuversti Lukašenką.

Kadangi jokios „kovos“ su režimu nei ji, nei jos kolegos, nevykdo. Viskas apsiriboja vaizdo įrašais ir pasisakymais socialiniuose tinkluose, pasipuikavimu prieš vakarietiškos žiniasklaidos kameras ir – kas be ko – Vakarų teikiamų piniginių grantų įsisavinimu… Daugelis, kadaise patikėjusių Tichanovskaja bei panašiais veikėjais, jau spėjo jais nusivilti – ir tai nekeista, atsižvelgiant į imitacinį jų veiklos pobūdį.

Taigi, Baltarusijos prezidente ji niekada netaps. Taigi, minėtoji šimtatūkstantinė pinigų suma tiesiog švaistoma Tichanovskajos ir jos aplinkinių prabangiam gyvenimui. „Geriau atiduotumėte juos pensininkams“, – lietuviams patarė Gaidukevičius.

Pastariesiems, beje, Baltarusija siūlo visokeriopą bendradarbiavimą. Ypač ekonominį. Ryšium su tuo, į Minską atvykusios lietuvių delegacijos atstovams Gaidukevičius pranešė apie šį vasarį vyksiantį verslo forumą: į jį kviečiami atvykti 100 verslininkų iš Lietuvos, suinteresuotų ryšiais Baltarusijoje. Kartu su tuo, delegatai sulaukė kvietimo ir į vasario 12 d. planuojamą Baltarusijos patriotinių jėgų kongresą.

Gaidukevičius: „Mes ne liberalai, o baltarusiai. Patriotai ir baltarusiai.“

Patsai O. Gaidukevičius, kaip minėta, pirmininkauja Baltarusijos Liberaldemokratų partijai. Domėtis politika išmoko dar šeimoje. Kadangi dar jo tėvas, Sergejus Gaidukevičius, dalyvavo 1994 m. A. Lukašenkos kandidatūrą į Prezidento postą iškėlusiame aljanse. O, nugalėjus Lukašenkai, įkūrė tą pačią Liberaldemokratų partiją, kuriai dabar vadovauja jo sūnus.

Tiesa, iš karto į politiką ir, juolab, į tėvo partiją, jis nėjo. Pirmiausiai, kad nuveiktų kažką savarankiškai, padarė karjerą milicijoje (2007 m. tapdamas jauniausiu Minsko rajoniniu milicijos viršininku šalies istorijoje). O paskiau, 2012 m., pradėjo aktyvią politinę veiklą Liberaldemokratų partijoje. 2019 m. vietoje tėvo išrinktas jos pirmininku, pateko į šalies parlamentą.

2020 m. net kandidatavo į Prezidento postą, tačiau, pamatęs, kad šalyje rengiama eilinė „spalvota revoliucija“, iš karto nusprendė remti Lukašenką. Įsidėmėtina, kad pačio Gaidukevičiaus, kaip ir jo pirmininkaujamos partijos, požiūriai toli gražu ne visais klausimais sutampa su šalies vadovo. Anot Gaidukevičiaus, Liberaldemokratų partija „remia verslo interesus“ ir šiuo požiūriu neretai iškyla prieštaravimai su valdžia, kuri, kaip žinia, laikosi į valstybinį sektorių orientuoto socialinio kurso. Šiuo požiūriu, Lukašenka būtų kairysis. Tuo tarpu liberaldemokratai – dešinieji. Tačiau Baltarusijos valstybės išlikimas, jos vientisumas ir suverenitetas – svarbiau už tokius skirtumus.

Be to, Gaidukevičius pažymi, kad šiuolaikiniame pasaulyje ideologijos ir apskritai viskas perdėm susipynę: antai, Vakaruose „kairieji“ jokie ne kairieji, o tariami dešinieji „konservatoriai“ – jokie ne konservatoriai (pavyzdžiui, už LGBT pasisakantys mūsų landsbergiečiai).

Jo atstovaujama liberaldemokratų partiją „liberalizmą“ traktuoja kitaip, nei dabar Vakaruose. Iš esmės, kalba eina apie laisvą verslininkystę visų pirma vietiniam kapitalui. Bet, skirtingai nei kiti liberalai, Gaidukevičiaus partija pripažįsta ir valstybinės nuosavybės prioritetą strateginės reikšmės objektams, švietimui, sveikatos apsaugai. „Mes ne liberalai, o baltarusiai. Patriotai ir baltarusiai“, – tvirtina jisai.

Tokiame kontekste neturėtų būti keista, kad Liberaldemokratų partija sulaukė ne vieno siūlymo keisti savo pavadinimo. Nes realiai ji turi daug daugiau bendro, pavyzdžiui, su partijomis kaip Prancūzijos „Nacionalinis frontas“, Vengrijos „Fideš“, nei su tais, kurie šiandien paprastai vadinami „liberalais“ (beje, panašiai, kaip V. Žirinovskio libdemai Rusijoje). Tokios galimybės neatmesdamas, Gaidukevičius šį klausimą palieka ateičiai.

Svarbiausia dabar – Baltarusijoje vykstanti konstitucinė reforma, dėl kurios šį vasarį bus referendumas. Esamu momentu, Baltarusijoje galioja vienmandatinė rinkimų sistema. Partinių sąrašų nėra. O pagrindinės partijos tėra dvi: liberaldemokratai ir komunistai. Anot Gaidukevičiaus, pageidautina alternatyva – mišri rinkiminė sistema, su partiniais sąrašais, bet paliekanti vietos vienmandatėms.

Baltarusijos Kompartijos atžvilgiu jis pasisakė pagarbiai: taip, pripažįsta Gaidukevičius, libdemų ir komunistų požiūriai daug kur išsiskiria. Marksizmas-leninizmas, mokymas apie klasių kova – jam dalykai svetimi. Tačiau jis pripažįsta, kad Baltarusijos Kompartija – taip pat patriotinė partija, kad ir komunistai, ir libdemai siekia šalies valstybingumo, suvereniteto išsaugojimo ir, kai reikia atmušti kylančias grėsmes, būtinai susivienija.

Ir, kaip bebūtų keista tai girdėti iš liberalo, Gaidukevičius pripažįsta gerbiąs Tarybų Sąjungą ir tai, kas teigiamo pasiekta tarybiniais laikais. Šiuo požiūriu, tegalima filosofiškai pažvelgti į Lietuvos bei kitų Pabaltijo šalių laikysena šio istorinio paveldo atžvilgiu: pastarosios, naikindamos jį, faktiškai naikina save. Bet ar sukūrė kažką kito, geresnio?..

Štai, Minske veikia Jaunimo rūmai. Juose už kapeikas vaikai ir jaunimas gali užsiimti sportu, mokslu, kūryba. Ir tai – tarybinių laikų paveldas (na, o Vilniuje, kaip žinome, R. Šimašiaus merija ruošiasi „Moksleivių rūmų“ likvidavimui). Tuo tarpu, Lietuvoje per šitą laiką teatsirado nauji gėjų klubai… Ir argi tai – laimėjimas?..

Per paskutinius 30 metų Baltarusija bent daugiau mažiau išlaikė gyventojų skaičių, išsaugodama pramonę, žemės ūkį, visą buvusią socialinę infrastruktūrą. O Lietuva, kur minėtieji dalykai buvo be pasigailėjimo naikinami – prarado milijoną žmonių. Tiek dėl itin žemo gimstamumo, tiek dėl emigracijos į Vakarus. Ir dauguma emigravusiųjų, anot Gaidukevičiaus – negrįš. Tuo galime neabejoti.

Pas jus nėra demokratijos“

Iškėlus klausimą dėl to, su kokiomis politinėmis jėgomis Lietuvoje įsivaizduotų bendradarbiavimą, Gaidukevičius pareiškė, kad tokiems, kaip mes (kaip kad atvykusieji į Baltarusiją „Teisingumo aušros“ aktyvistai), niekas Lietuvoje neduos tokiame lygyje reikštis.

Pas jus nėra demokratijos“, – tiesiai rėžė jis. Ir iš tiesų: net už, atrodytų, nekaltą valdžios kritiką sulauksi Rusijos agento etiketės. Tuo tarpu, bet koks teigiamas pasisakymas Rusijos atžvilgiu, kalbant apie sisteminę politiką, būtų tolygus politinei savižudybei. Tad Lietuvos pretenzijos į „demokratiją“ – mažų mažiausiai veidmainingos.

Keistokai šiuo požiūriu atrodo ir koronavirusinė situacija: štai, „nedemokratiškoje“ Baltarusijoje žmonės paliekami ramybėje. Nei QR kodų, nei karantininių priemonių nebuvo nuo pat 2020 m. Tačiau, nežiūrint to, Baltarusijos sergamumo korona rodikliai teikia daug daugiau pagrindo optimizmui, nei skaičiai, ateinantys iš Lietuvos…

Jei Lietuvoje realiai būtų demokratija, Gaidukevičiaus manymu, tai pirmoji partija, kuri savoje programoje iškeltų tikslą atkurti draugiškus ryšius su kaimynais – su Baltarusija ar netgi ir su Rusija, iš karto laimėtų rinkimus. „Kadangi to nori lietuvių tauta“, – mano jis.

Mums reikalinga stipri Lietuva“

Baltarusija nori dialogo ir draugystės su kaimyniniais kraštais. Tame tarpe ir ypač su Lietuva. Bet lygiaverčiu, lygiateisiu pagrindu. Tačiau Lietuva šiandien ne tiktai nėra demokratinė. Ji nėra savarankiška.

Šiuo požiūriu juokinga, kai suokiama apie tariamai gresiančią Rusijos ar Baltarusijos „invaziją“, „okupaciją“. Jokių panašių ketinimų nėra. Baltarusija – tiktai už taiką. Ir ji pati – bene savarankiškiausia valstybė Europoje. Juolab, jei ją palyginsime su Lietuva, kuri, gaudama ES pamokas apie tai, kas gi yra tikrieji „europiečiai“, faktiškai tevykdo Vašingtono nurodymus.

Antai, turime vis aštrėjančią priešpriešą su Rusija ir Baltarusija. O, be to, ir neseniai sugadintus santykius su Kinija – kurie, savo ruožtu, paprastiems lietuviams irgi nepigiai atsieis.

Taigi, jau vien norėdama lygiaverčio dialogo, Baltarusija natūraliai suinteresuota savarankiška Lietuva. „Mums reikalinga stipri Lietuva. Kam mums silpna, priklausoma Lietuva, negalinti nieko padaryti be Vašingtono?“ – paklausė Gaidukevičius.

Ir iš tiesų: kam gi tokia Lietuva? Nebent tik Vašingtonui. Tuo tarpu baltarusiams jos nereikia, bet be jos jie išgyvens. O kaipgi mes, lietuviai?.. Ar mums tokios reikia, ar vis dėlto galėtume gyventi ir kitaip? Štai apie tai ir pagalvokime.

Teisingumo Aušros Infocentras

Prenumeruokite naujienas:

- Never miss a story with notifications

- Gain full access to our premium content

- Browse free from up to 5 devices at once

Latest stories

spot_img