9.1 C
Telšiai
Pirmadienis, 26 rugsėjo, 2022
HomePublikacijosEuropos Komisijos narys pasakė, kada ES reaguos į Kinijos „šantažą“ su Lietuva

Europos Komisijos narys pasakė, kada ES reaguos į Kinijos „šantažą“ su Lietuva

Date:

Tai, kas aktualu

Lemtinga diena ir karas prieš istoriją

Birželio 22-oji - diena, kai 1941-aisiais metais nacistinė Vokietija...

Lietuvos režimas irgi atsakingas už Ukrainos tragediją

Rusijos karinė operacija Ukrainoje yra tiesioginė Maidano perversmo pasekmė....

Русский перевод книги Альгирдаса Палецкиса

В России вышел русский перевод с литовского книги Альгирдаса...

Slapti „šnipų“ teismai, Berlynas susitars su Rytais, liūdnos Maidano metinės (video)

https://youtu.be/ILH7UtXP3uA Visuomeninio judėjimo „Teisingumo Aušra“ atstovai aptaria savaitės įvykius

Teisingumo Aušros turas po Lietuvą

2022 03 03 Dalyvauja: A. Paleckis, E. Švenčionienė, K. Juraitis https://youtu.be/3vq-Fhs7QZM
spot_imgspot_img

Europos Komisija gali reaguoti į Kinijos „ekonominį šantažą“ Lietuvai, tačiau tam reikia Europos Parlamento ir Europos Sąjungos narių pritarimo. Taip teigė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, praneša BNS.

„Komisija galėtų reaguoti, jei trečiosios šalys panaudotų ekonominį šantažą prieš šalis nares – gali joms duoti atitinkamą atsaką“, – aiškino Sinkevičius.

Kartu jis pabrėžė, kad Lietuva kol kas negali prašyti Europos Sąjungos pagalbos šiuo klausimu, nes atsakomojo spaudimo Pekinui priemonė dar nepatvirtinta Europos Parlamento ir ES valstybių narių.

„Kalbant apie Lietuvos situaciją, tai kažkokių faktų nėra pakankamai, be to, ir pačios priemonės kaip tokios nėra, jai dar turi pritarti Europarlamentaras ir šalys narės, o tarp šalių narių yra įvairių pozicijų kalbant apie pačios priemonės įgyvendinimą“, –  sakė komisaras.

Sinkevičiaus teigimu, tokia priemonė geriausiu atveju gali atsirasti po pusės metų. O toks ES reakcijos laikas Lietuvos ekonomikai galėtų būti letalinis.

„Manau, kad prireiks šiek tiek laiko, mažiausiai pusės metų, kol bus pasiektas tarpžinybinis susitarimas dėl šios priemonės, ir tai taip pat labai priklausys nuo Prancūzijos pirmininkavimo, kada bus pradėtas reikalas. Šiuo atveju Komisija savo darbą jau baigė, o dabar tai priklauso nuo valstybių narių ir Europos Parlamento“, – apibendrino Komisijos narys.

Įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo jau 2018 metais, kai Lietuvos konservatorių liberalų kontroliuojamas Valstybės Saugumo departamentas savo kasmetinėje fantazijoje „Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita“ išlaužė iš piršto teiginį, neva, pasaulio ekonomikos supervalstybė Kinija rezga klastas prieš mažytę, bet labai išdidžią Baltijos šalį Lietuvą. Kinija išreiškė protestą, tačiau tuo ir apsiribojo. Konservatoriams liberalams laimėjus Seimo rinkimus 2020 metais santykių gadinimas su pasaulio ekonomikos lydere Kinija, JAV ambasados įsakymu, tapo Lietuvos valdančiųjų užsienio politikos viena iš pagrindinių krypčių – nuosekli, kryptinga ir sisteminga. Lietuva Užsienio reikalų ministro G.Landsbergio iniciatyva nutraukė didelį kontraktą dėl Kinijos kompanijų patiektos muitinės kontrolės įrangos oro uostams, geležinkeliams ir jūrų uostams, kuri turėjo užtikrinti saugų Kinijos prekių tranzitą per Lietuvą. Tai padaryta buvo grynai konservatorišku stiliumi – įžūliai, be jokio pagrindo, vienašališkai ir demonstratyviai. Priežastis – miglotas konservatorių liberalų sapaliojimas, neva, Kinijos įranga gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vėliau, vėl tų pačių konservatorių liberalų pastangomis, gegužės mėnesį Lietuva vienašališkai, demonstratyviai ir be jokio logiško pagrindo pasitraukė iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato, kuriuo Kinija siekė užtikrinti savo prekių tranzitą į Vakarų Europą ir kuris formato dalyviams žada didelę ekonominę naudą. Visoms šalims, kurios dalyvauja šiame projekte, jis yra naudingas, tačiau Lietuvos konservatoriai liberalai, siekdami įtikti JAV, to atsisakė. Lietuvos ir Kinijos dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, kai vietiniai konservatoriai liberalai Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus, kaip tai daro visos išmintingą užsienio politiką vykdančios pasaulio šalys pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuvos valdančioji konservatorių liberalų klika dievagojasi, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, tai buvo paskutinis lašas, kuris perpildė Kinijos Raudonojo drakono kantrybės taurę ir Pekinas apkaltino, visiškai pagrįstai, Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Anksčiau Kinijos užsienio reikalų ministerija prognozavo, kad Lietuva atsidurs „istorijos šiukšliadėžėje“.

Kinijos komunistų partijos leidinys „Global Times“ praėjusią savaitę pranešė, kad Pekinas gali įvesti ir oficialias ekonomines sankcijas Lietuvai.

Kinija rudenį jau sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų. Be to, skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Ir šios įmonės, įvertinusios visus galimus nuostolius dėl milijardinių kontraktų su Kinija praradimo, pasirinko ne Lietuvą ir traukiasi iš Lietuvos.

Po lapkričio 18 d. Lietuvos diplomatinio demaršo Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje KLR vyriausybė sumažino diplomatinius santykius su Lietuva iki reikalų patikėtinio lygio ir išsiuntė notą pakeisti diplomatinės atstovybės Vilniuje statusą iš ambasados į atstovybę. Tai yra žemiausias diplomatinių santykių tarp šalių lygis. Žemiau gali būti tik diplomatinių santykių nutraukimas.
Visos šios Kinijos diplomatijos pamokos valdančių Lietuvos konservatorių liberalų, deja, nieko neišmokė ir jie toliau su psichikos ligoniams būdingu užsispyrimu skandina Lietuvą diplomatinių skandalų liūne savo karingais pareiškimais, grasinimais Kinijos adresu. Panašu, kad Lietuvos valdantieji V. Landsbergio augintiniai net nežino, kad diplomatija yra kompromisų, pasiektų derybų metu, menas.

Yra pagrindo bijoti, kad kitos šalys, kurias 30 metų įžeidinėjo ir žemino Lietuvos konservatoriai liberalai, taip pat pasinaudos Kinijos gerąja patirtimi ir ims taikyti sankcijas diplomatijos pamokų nelankantiems konservatoriams. Mokėti už šias karčias pamokas, deja, teks jau visiems lietuviams. Padėti galėtų šioje beviltiškoje situacijoje tik konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamos vyriausybės atstatydinimas in corpore ir pirmalaikiai Seimo rinkimai. Tačiau tokiam radikaliam ir būtinam politiniam žingsniui nei politinės valios, nei politinės jėgos nėra kol kas. Tad padėtis tik blogėja…

Jonas Kovalskis

Prenumeruokite naujienas:

- Never miss a story with notifications

- Gain full access to our premium content

- Browse free from up to 5 devices at once

Latest stories

spot_img