9.1 C
Telšiai
Pirmadienis, 26 rugsėjo, 2022
HomePublikacijosKą Lietuvai paruošė Andriaus Kubiliaus „naktinių reformų“ akademijos studentai konservatoriai liberalai Naujiems...

Ką Lietuvai paruošė Andriaus Kubiliaus „naktinių reformų“ akademijos studentai konservatoriai liberalai Naujiems 2022 m?

Date:

Tai, kas aktualu

Lemtinga diena ir karas prieš istoriją

Birželio 22-oji - diena, kai 1941-aisiais metais nacistinė Vokietija...

Lietuvos režimas irgi atsakingas už Ukrainos tragediją

Rusijos karinė operacija Ukrainoje yra tiesioginė Maidano perversmo pasekmė....

Русский перевод книги Альгирдаса Палецкиса

В России вышел русский перевод с литовского книги Альгирдаса...

Slapti „šnipų“ teismai, Berlynas susitars su Rytais, liūdnos Maidano metinės (video)

https://youtu.be/ILH7UtXP3uA Visuomeninio judėjimo „Teisingumo Aušra“ atstovai aptaria savaitės įvykius

Teisingumo Aušros turas po Lietuvą

2022 03 03 Dalyvauja: A. Paleckis, E. Švenčionienė, K. Juraitis https://youtu.be/3vq-Fhs7QZM
spot_imgspot_img

Kaip visada – turtuoliai turtės, o skurdžiai skurs dar labiau.

Minimalus atlyginimas kyla iki 730 eurų. Nuo 2022 metų minimalusis mėnesinis atlyginimas (MMA) popieriuje didinamas nuo 642 eurų (468 eurų į rankas) iki 730 eurų (533,65 euro į rankas).

Minimalus valandinis atlygis popieriuje augs nuo 3,93 iki 4,47 euro.

MMA didinimas paveiks apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Konservatorių liberalų propagandistai trimituoja, kad tai vienas didžiausių minimalaus atlyginimo augimų per pastarąjį dešimtmetį. Ir kukliai nutyli – tokios infliacijos, kaip valdant šiai koalicijai, Lietuva nematė nuo Gorbačiovo laikų.

NPD didės 60 eurų. Nuo 400 iki 460 eurų didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), o labiausiai šio pokyčio naudą pajus asmenys, gaunantys MMA.

Didesnis NPD bus taikomas iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – 1 678 eurų popieriuje.

Asmenims, uždirbantiems MMA, pajamos į rankas nuo 2022-ųjų per mėnesį padidės 65,24 euro, 850 eurų popieriuje uždirbantiems asmenims – 13,25 euro, 1 000 eurų popieriuje uždirbantiems – 10,85 euro.

Asmenims, kurių pajamos viršija vieną VDU, būtų išlaikytas šiuo metu taikomo NPD lygis (400 eurų) – jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu įstatyme nustatytą formulę. Todėl papildomos naudos iš NPD didinimo uždirbantieji daugiau nei vieną VDU negautų.

Pajamas iki MMA dabar gauna 29 proc. dirbančiųjų (418 tūkst.), nuo MMA iki pusės VDU – 9 proc. (129 tūkst.), nuo pusės iki vieno VDU – 35 proc. (0,5 mln.).

Nuo kitų metų taip pat numatyta proporcingai didinti NPD neįgaliesiems. Turintiesiems vidutinį ar lengvą neįgalumą NPD padidės 90 eurų (nuo 600 iki 690 eurų), o turintiesiems sunkų neįgalumą – 95 eurais (nuo 645 iki 740 eurų).

Vidutinė senatvės pensija didės iki 465 eurų.Nuo 2022 metų keičiamas ir pensijų indeksavimo mechanizmas. Kitąmet papildomai bus indeksuojama individuali pensijos dalis ir nepriklausomai nuo stažo suvienodinama bendroji pensijos dalis.

Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 iki 465 eurų, o 2024-aisiais sieks 544 eurus. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 metais didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024-aisiais – iki 576 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, didžiausią teigiamą poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję – gavę didesnį atlyginimą ir turintys ilgesnį stažą – ir mažiausią socialinio draudimo pensiją gaunantys senjorai.

Lietuvoje yra apie 640 tūkst. pensininkų. Dauguma jų gauna minimalią pensiją, iš kurios išgyventi prie dabartinių būtiniausių prekių ir paslaugų kainų galima tik iki minimumo sumažinus vartojimą.

Brangs rūkalai ir alkoholis. Nors daugelio pajamos kitąmet augs, tačiau šį augimą suvalgys augančios kainos.

Nuo sausio 1 dienos didės akcizas alui, vynui, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam, kaitinamajam, neapdorotam tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui.

Skaičiuojama, kad dėl akcizų didinimo minėtose kategorijose cigarečių pakelis brangs 17 centų, o kaitinamojo tabako – 27 centais, 20 g cigarų ar cigarilių – 27 centais.

Į viršų šuoliuos ir alkoholio kainos. 0,5 litro alaus skardinė brangs 2 centais, 0,5 litro stipriojo gėrimo – 0,32 euro, 0,5 litro butelis vyno ir kitokio fermentuoto gėrimo virš 8,5 proc. stiprumo – 10 centų.

Visam kitam alui akcizai nuo 2022 metų padidės apie 10 proc. (nuo 7,11 iki 7,82 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais už produkto hektolitrą), akcizas vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 procento stiprumo padidės apie 19 proc. (nuo 65,46 iki 78 eurų už produkto hektolitrą).

Akcijų tarifai cigaretėms didės apie 7 proc., cigarams ir cigarilėms – 20 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – po 7,8 proc., o kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – po 32 proc.

Skaičiuojama, kad dėl akcizų alkoholiui didinimo valstybė papildomai gaus 17,3 mln. eurų pajamų, o dėl akcizo tabakui – 12 mln. eurų.

Atlyginimai augs pedagogams, valstybės pareigūnams, gydytojams. Skaičiuojama, kad gydytojams atlyginimas į rankas vidutiniškai didės 90 eurų, statutiniams pareigūnams – 105 eurais, mokytojams – 100 eurų, valstybės tarnautojams – 36 eurais.

Visų šalies medikų atlyginimai kitąmet turėtų augti vidutiniškai 6 proc. Tam iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) papildomai numatyta skirti 153 mln. eurų.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos nuo kitų metų pradžios didės 10 procentų. Dar vidutiniškai 2,5 proc. atlyginimai augs dėl didesnio veiklos sudėtingumo ar darbo krūvio.

Švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga taip pat augs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., o mokykloms vadovaujančių darbuotojų – 19,7 proc.

Kitąmet vidutiniškai 12,5 proc. kils ir mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų bei neakademinių darbuotojų atlyginimai.

Augs ir valstybės tarnautojų atlyginimai, nes nuo 177 iki 181 euro didinamas bazinis pareiginės algos dydis. Tai jų darbo užmokestį turėtų padidinti nuo 12 iki 52 eurų į rankas, atsižvelgiant į pareigybės grupę ir nustatytą pareiginės algos koeficientą.

Pirminės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis į rankas kitais metais turėtų didėti vidutiniškai 102 eurais – dėl to visose vidaus reikalų sistemos įstaigose atlyginimai viršytų tūkstantį eurų.

Tuo metu vidurinės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis į rankas augs vidutiniškai 109 eurais. Policijos departamente jis pasieks apie 1 360 eurų atskaičius mokesčius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 1 288 eurus, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – 1 376 eurus, Viešojo saugumo tarnyboje – 1 297 eurus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje – 1 508 eurus.

Vienišo asmens išmoka. Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų.

Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.

Nuo šių metų liepos 1 dienos teisę gauti 28,63 euro dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų – vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pirmąsias vienišo asmens išmokas „Sodra“ jau pradėjo mokėti, kartu bus išmokama ir vienišo asmens išmokos nepriemoka, jeigu ji susidarė.

Pokyčiai antrojoje pensijų pakopoje. 2022 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antrosios pakopos pensijų kaupimą naujų dalyvių.

Svarbus aspektas, kad į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie 2019 metais neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Jiems nuo kitų metų liepos 1 dienos įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30-osios jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo.

Atsisakyti dalyvauti antrojoje pensijų pakopoje bus galima „Sodros“ interneto svetainėje.

Kiekvienų metų pradžioje į pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai, kurie sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų, tą dieną dirbo samdomą darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje – turėjo galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, buvo individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai ir t. t.

Nors sulaukęs 40 metų žmogus į kaupimą nebėra įtraukiamas, nepriklausomai nuo amžiaus gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.

Informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą siunčiama į asmenines paskyras, o jei žmogus pasirinkęs ir kitus informavimo būdus – taip pat elektroniniu paštu.

Kitas svarbus pokytis, kad tie, kurie pasirinko antrojoje pakopoje įmokoms skirti palaipsniui didėjantį atlyginimo procentą, kitąmet pensijų kaupimui skirs 2,7 proc., o papildomai valstybės parama jiems sieks 1,2 proc. VDU.

Taigi, jei žmogus uždirba 1 000 eurų popieriuje, kitais metais pasirinkus kintamąjį tarifą kas mėnesį kaupimui bus pervedama 27 eurai atlyginimo ir 17,28 euro valstybės paskatos.

Atlyginimas – tik į banko sąskaitą. Nors iki šiol darbdavys darbo užmokestį galėdavo mokėti grynaisiais, siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, darbo užmokestis, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos darbuotojams privalės būti mokamos pavedimu.

Išimtis galės būti taikoma tik jūrininkams.

Didėja vaiko pinigai ir globos išmoka. Nuo kitų metų minimaliai keičiasi ir vaiko pinigų išmokos dydžiai.

Universali išmoka vaikui kitąmet kyla 3,5 euro iki 73,5 euro, o gausios, nepasiturinčios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos gaus 116,76 euro vaiko išmoką.

Didėja ir globos (rūpybos) išmoka, kurios dydis nesikeitė daugiau nei du dešimtmečius. Išmokos dydis bus diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius (vaikams iki 6 metų skiriant 218 eurų, vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 eurus, vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, – 273 eurus, buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 273 eurus).

Kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau žmonių. Dėl augančių šildymo kainų kompensaciją už būsto šildymą kitąmet galės gauti daugiau žmonių, kadangi bus dvigubai padidintas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis.

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių.

Ir taip, Lietuvoje šiuo metu yra 2,652,735 gyventojai. Iš jų, VMI duomenimis, yra 606 milijonieriai, visi kiti – ne. 65% Lietuvos suaugusiųjų gyvena iš savo darbo (59% iš samdomo, o apie 6% iš savarankiško darbo), na, o likusi didesnė asmenų grupė – 26,23%, iš senatvės socialinių išmokų (pensijų).

Pajamas iki minimalios algos gauna 29% visų dirbančiųjų. „Ant popieriaus“ gauna MMA 642 eur, „į rankas“ – 468 eurus. Tai yra, uždirba net 38 eurais daugiau negu oficiali skurdo riba.

9% dirbančiųjų gauna pajamas nuo 642 iki 783 eur „ant popieriaus“. Atitinkamai, 468 ir 549 eurai „į rankas“.

35% dirbančiųjų gauna nuo 783 iki 1568 eur „ant popieriaus“. Arba nuo 549 iki 995 eurų „į rankas“. Visa tai sudėjus gaunasi, jog 73% Lietuvos dirbančiųjų uždirba mažiau negu 1000 eurų „į rankas“.

Lietuvoje kas penktas gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Tokių yra 20,9 proc. šalies gyventojų. Oficiali skurdo riba buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyventojui, 904 eur – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus.

2020 metais absoliutaus skurdo riba – 257 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Į šią kategoriją pateko net 140 000 Lietuvos piliečių, tai 5,1% visų gyventojų, nuolatinių „Maisto banko“ paketų gavėjų. Ir nėra jokios abejonės, kad valdant konservatoriams liberalams Lietuvoje į eilę prie „Maisto banko“ kruopų stos vis daugiau žmonių iš dabartinės vidurinės klasės.

Jonas Kovalskis

Prenumeruokite naujienas:

- Never miss a story with notifications

- Gain full access to our premium content

- Browse free from up to 5 devices at once

Latest stories

spot_img